- sūpratis
- sū́pratis mn. (1) KŽ, Msn, Btg, sùpratis (1) Vlk, supratìs sf. (3b), sùpratis sf. (1) žr. sūprotis: Man nėr sū́pračio, kas negardu Švnč. Žmogus be sū́pračio Prng. Visi maži – nė vienam sùpračio nėra Ps. Jo tokia supratìs, tai jis taip ir daro Pg. Tiek sùpračio: žino, kad giminė – peikia vis tiek Rz. Vaikas dar be sùpraties Tr. Ar turi bent kiek sùpračio?! Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.